Sveiki,

"Kažkodėl labiausiai širdis linksta prie Canon, nors susidaro įspūdis, kad čia labiau vertinamas Panasonic." - Jei išsirinkote Canon gaminius A710 ir G7 tai puiku, jei tam tikrais aspektais pirmauja prieš Panasonic'us tam tikrais ne.
Abu variantai gan neblogi ir apie juos yra kalbėta: Canon PowerShot A710 ir Canon PowerShot G7 Viena ir Antra karta.
Dėl kompaktiškumo tai abu fotoaparatai nėra labai jau dideli, nežymiai PowerShot G7 didesnis, bet vistiek tai nesudarys nepatogumų.
Jei yra galimybė siūlau rinkti Canon PowerShot G7, visgi:
1/1,8" sensorius (matrica)
Talpinanti 10 mln efektyvių taškų
ISO jautrumas iki 1600
Galimybė uždėti papildomą blykstę
Net kuo galima pagirti Canon PowerShot A710 viską turi ir G7: 6x optinį priartinimą, bei stabilizavimo sistemą.

Pasikartosiu, jei pinigai nėra pagrindinis kriterijus - tai Canon PowerShot G7
"Ir dar - kokios talpos kortelę geriausia pirkti, kokie...." siūlomi varintai:
Sandisk SD 1GB card plus
Pigesnis variantas Apacer SD 150x 1GB

Jei turėsite laisvo laiko galite paskaityti review apie PowerShot G7:
Luminous-landscape
DigitalCameraTracker
CNET

Sveiki! Jei tikrai rimtai susidomėjote fotografija ir tai nėra paskutinė užgaida turėti gerą fotoaparatą - rinkitės tik veidrodinį. Fotografuoti juo žymiai maloniau, jautiesi daug labiau užtikrintas, o ir galimybės improvizuoti yra didesnės. Na kad ir pvz. portretas su išplaukusiu antru planu kompaktiniam fotoaparatui yra beveik neįgyvendinama misija, o veidrodinis su tuo lengvai susitvarkys, jei tik žinosit, kaip tai pasiekti. Veidrodinis fotoaparatas labiau padeda tobulėti nei kompaktinis. Na tai tik mano nuomonė :) Tačiau kad pirkti veidrodinį tai reikia tikrai norėti fotografuoti. Tada negąsdins jo dydis ir nebus po pusmečio nusivylimo, kad nusipirkot didelę plytą, kurios į švarko kišenę neįsidėsi. Sėkmės!

Optinis vaizdo stabilizavimas yra tikrai geriau už elektroninį. Įmontuotas kameroj prožektorius gelbsti kai visai nieko nesimato ir tai tik esant nedideliam atstumui. Koncerto metu scena būna gerai apšviesta. Na žinoma, jei jūs ruošiatės medžioti žvaigždes kur nors tamsiuose užkulisiuose, ar kelionės metu lysti į tamsias olas, tada tas prožektorius tikrai pravers. DV IN jums leis kamerą naudoti kaip video magnetofoną. Jūs galėsite apkarpytą ir sutvarkytą archyvinę medžiagą perrašyti atgal, tik į mažesnį kasečių kiekį, taip pat DV formate galėsite laikyti savo dar ne visai pabaigtą filmą, kurį dar vėliau norėsite apdoroti, nes kompiuteryje mirtinai prireikė padaryti vietos. Taip pat, tokią kamerą galite naudoti vietoj brangios montažo plokštės: kamerą per DV sujungiate su kompiuteriu, o AV laidus kišate į televizorių, taip gaunate skaitmeninio vaizdo vertima analoginiu ir jo išvedimą į monitorių (TV). Na, priežasčių prigalvoti galima ir daugiau. Visai nesvarbu kokį firewire valdiklį įsidėsite. Jo pagalba filmuota medžiaga perkeliama iš juostos į kompiuterio diską ir atvirkščiai (jei yra DV IN), neatliekant jokio perskaičiavimo. Yra brangios video montažo plokštės, tai jos turi anloginį video išėjimą. Tada montažo metu realiam laike per šalia esantį didelį monitorių galite stebėti savo kūrinį. Jos turi savo procesorių, todėl vaizdas išvedamas realiam laike su visais uždėtais video efektais. Tačiau, jei jums pakanka to monitoriuko, kuris yra duotas montažo programos, tai nesukite sau galvos dėl tos plokštės.

Sveiki, Jūs išsirinkote Panasonic DMC-FZ50, manau prie jo ir apsistokite, ieškojimas ir t.t. nelabai ką padės dar labiau susimaišysite, variantų taip yra, bet matomos geresnės kokybės su jais neišgausite.

žali bei raudoni brūkšneliai rodo nuotraukų kokybę, raudoni brūkšneliai reiškia, kad kokybės nepakanka. Tai ypač svarbu gaminant suvenyrus. Ikonėlių reikšmes rasite čia

Sveiki,
Pirmiausia apsispręskite ar norite skaitmeninio veidrodinio fotoaparato, ar skaitmeninio kompaktinio.
Norint geresnės vaizdo kokybės - skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas (DSLR)
Norint daugiau paprastumo be objektyvų keitimo ir panašiai - skaitmeninis kompaktinis fotoaparatas.

Prieš apsisprendžiant siūlau paskaityti tai.

Kai nuspręsit bandysime padėti išrinkti ;)

Sveiki, "kasdieniniam fotografavimu" - mano manymu, geriau Panasonic DMC-FX50 ir Panasonic DMC-FX01, jie mažesni lengvesni už Jūsų paminėtą Canon fotoaparatą, todėl nesudarytų jokių sunkumų įsidėti į kišenę ir greitai išsitraukti norint užfiksuoti akmirką, fotografuojant gamtą pastatus, labai pravartu būtų 28mm objektyvas. "kartais meninems fotografijoms" - čia šiek tiek pirmautų Canon PowerShot A640, jis įgalintu Jus nustatinėti tam tikras funkcijas rankiniu būdu ir pabandyti išgauti menišką nuotrauką. Todėl siūlau pagalvoti - ar norite iš tikro kompaktiško ir visi rankiniai nustatymai bus tik su mintimi, kad galbūt kada ateityje pasinaudosiu, ar norite pabandyti suprasti ir nagrinėtis kas iš tikro yra fotografija. Pasirinkus kompaktišką siūlau iš Jūsų variantų - Panasonic DMC-FX01

Sveiki,

Canon PowerShot S3 IS - vienas geresnių fotoaparatų apie 1400Lt
Panasonic DMC-FZ50 - vienas geresnių fotoaparatų apie 2000Lt
Jei yra galimybė skirti tiek pinigų kiek kainuoja Panasonic'as - tai siūlyčiau jį, visgi didesnis sensorius, RAW formatas, su žiedu optinis priartinimas ir fokusavimas.

Beabejonės galite peržvelgti ISO palyginimą tarp DMC-FZ50 ir S3 IS. Perskaityti įvairius testus, peržiūrėti mėgėjų nuotraukas Panasonic DMC-FZ50 ir Canon PowerShot S3 IS .

Sveiki, Sunku kažką apie šį fotoaparatą pasakyti, bet kainos ir kokybės santykis tikrai gan neblogas. Vieneri metai garantija tikrai manau ne problema - visgi ir Canon'as suteikia 1 - metus. Nemanau, kad tai lemia patikimumą, čia priklauso nuo konkretaus fotoaparato.

Šios, žemiau aprašytos video tiesos bus nuolat papildomos bei pataisomos, jei jūs, brangūs skaitytojai, informuosite mane apie nuomonių nesutapimą bei naujas mintis ir idėjas.
Jei čia pasigedote kokios nors bendros informacijos apie video kameras, ar filmavimą, nesidrovėkite klausti.

Šiame skyrelyje pateikta informacija yra skirta pradedantiesiems video mėgėjams. Todėl pažengusieji, prašau, nepykite jei nieko naudingo čia nerasite.

Apie kasetes
miniDV formato kameroms skirtos kasetės būna 60 ir 80 min. trukmės. Tiek galima prifilmuoti SP (Standard Play) režime. LP (Long Play) režime galima sutalpinti pusantro karto daugiau, atitinkamai 90 ir 120 min. (Pastaba: HDV kameros filmuoja tik SP režime.) Šiais dviem režimais nufilmuoto vaizdo kokybė nesiskiria, tačiau LP atveju, informacijos fiksavimo takeliai juostoje yra arčiau vienas kito, todėl padidėja vaizdo broko galimybė. Pvz., kai kurie kadriukai gali subyrėti į mozaiką, ar kitaip tie defektai pasireikšti. Operatoriai tai vadina iškritimais. Filmuojant LP režime, geriausia garso įrašymo rezoliucija gali būti tik 12 bit, 32 kHz, tuo tarpu SP ją galima keisti: keturi kanalai po 12 bit, arba du kanalai po 16 bit. Diskretizacija pirmuoju atvej yra 32 kHz, antruoju - 48 kHz. Duomenų srautas abiem atvejais (SP) yra vienodas. Palyginimui galima pasakyti, kad audio CD garsas yra pateikiamas kaip 44,1 kHz, 16 bit stereo. Vadinasi, techniškai jūsų kameros garso kokybė yra geresnė už audio CD. Save gerbiantys filmuotojai visada filmuoja tik SP režime ir naudoja 60 min. kasetes.
Nusipirkus naują kasetę ir ją išlukštenus, rekomenduojama pradžioje įrašyti laiko kodą (timecode). Idedate naują kasetę į kamerą, „VCR“ režime atsukate ją į pradžia, tada „Camera“ režime uždengtu objektyvu „prafilmuojate“ visą juostą iki galo. Taip gaunamas valandos trukmės aplinkos triukšmų įrašas su juodu video, tačiau jau su laiko kodu. (Vidutiniška 60 min. kasetės trukmė, SP režime yra 1:02:25.) Rekomenduojama tai daryti maitinant kamerą nuo tinklo adapterio, taip netiesiogiai prailginsite kameros akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Neįrašius laiko kodo, filmavimo metu kai kurie kadrai gali būti pradedami filmuoti nuo nulinio laiko kodo. Įprastiniam juostos peržiūrėjimui tai gali ir neturėti įtakos, tačiau perkeliant medžiagą į kompiuterį ir jei tai darote pagal užduotą programą (Pvz., Adobe Premiere, Batch Capture), tada labai tikėtina, kad kompiuteris pasiklys ir perkels jums ne tą filmuotą medžiagą, apie kurią galvojot programavimo metu.
Nepirkite pačių pigiausių kasečių, nes taip pagreitinsite kameros galvos užteršimą, o taip pat gali varginti/nervinti kadriukų iškritimai.
Įsigijus kamerą patartina naudoti tik tos pačios firmos (nebūtinai sutampančios su kameros gamintoju) ir pageidautina tos pačios markės kasetes. Kasetėse esanti magnetinė juostelė yra sutepta. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingos cheminės sudėties lubrikantą (tepalą), kurie tarpusavyje gali būti nesuderinami, dėl ko jie gali koaguliuoti ir užteršti galvą bei kitas kontaktuojančias su juostele detales.

Apie kameros garsą
Dabartinės miniDV kameros garsą įrašinėja 48 kHz 16 bit stereo. Kažkodėl tai gamyklinis nustatymas būna 12 bit stereo. Todėl įsigijus kamerą, šį parametrą reikia pakeisti į 16 bit. Taip turėsite geresnę garso kokybę. Tačiau organoleptiškai jūs to skirtumo galite ir nepajusti, nebent atidžiai klausytumėtės triukšmų ir iškraipymų, atsirandančių nuvedant garsą į tylą. Kamerose įmontuoti mikrofonai tenkina didžiąją dalį vartotojų, tačiau jie nėra itin geri. Video fanai, vertindami garso kokybę, naudoja išorinius, kokybiškesnius mikrofonus. Toks garsas skamba profesionaliau taip pat yra eliminuojamas silpnai girdimas zyzimas, kurį sukelia kameros variklio triukšmas.

Vaizdo ieškiklis, ar atverčiamas monitorius (LCD)?
Į kur filmavimo metu žiūrėti? Čia pasireiškia nuomonių pliuralizmas. Vadinasi tiek tas, tiek tas yra gerai, o tiksliau – nėra idealaus. Vieni sako, kad naudojant LCD negalima gerai sufokusuoti vaizdo. Tai tikrai būna tiesa, kada saulė spigina tiesiai į monitorių. Tada ne tik sufokusuoti, bet ir patį vaizdą sunku jame įžiūrėti. Tokiu atveju tenka uždaryti monitorių ir filmuoti žiūrint pro vaizdo ieškiklį. Tačiau LCD yra nepakeičiamas kai tenka filmuoti kamerą iškėlus virš galvos, persisvėrus per kliūtį, pvz., automobilio langą, filmuoti besisukantį automobilio ratą (tik būkit labai atsargūs!).

Apie akumuliatorius
Šiuolaikinės vaizdo kameros maitinamos ličio baterijomis. Jos skirtingai nei nikelio baterijos neturi atminties efekto, todėl jas galima pakrauti bet kada. Nikelio baterijas prieš įkraunant reikia visiškai iškrauti ir dar naujas reikia „pratampyti“ tris kartus įkraunant po 8-10 val. Perkant ličio akumuliatorius, ant įpakavimo būna parašyta, kad pradžioje juos taip pat reikia „pratampyti“. Tą patį jums rekomenduos beveik visi pardavimų konsultantai. Netikėkite jais!

Naudingi patarimai ličio akumuliatorių vartotojams
Neįkraudinėkite juos ilgiau nei parodo 100% įkrovimo indikatorius. Sveikiau akumuliatoriui būtų netgi pilnai jo neįkrauti ir visiškai jo neiškrauti, t.y., nefilmuoti kol kamera „nulūžta“. Su tokiu nepilnai įkrautu akumuliatoriumi jūs nufilmuosite keliomis minutėmis trumpiau, tačiau jūs prailginsite jo ilgaamžiškumą. Akumuliatorius tarnaus jums taip pat ilgiau, jei jį saugosite nuo aukštos temperatūros (pvz., tiesioginių saulės spindulių). Jei to padaryti nepavyksta, pasistenkite, kad akumuliatorius nebūtų prieš tai pilnai įkrautas. Jei vėsioje vietoje pilnai įkrautas akumuliatorius bus gerokai pakaitintas, jį beliks tik išmesti.
Jei ketinate kamerą padėti ilgėliau į spintą, tada akumuliatoriams sveikiausiai būtų būti pusiau įkrautiems. Tuščių ir pilnų akumuliatorių ilgalaikis sandėliavimas nėra geriausias variantas. Baigus filmavimo darbus, išjungus kamerą, patartina akumuliatorių nuimti nuo kameros, nes ir išjungus kamerą gali būti srovės mikro nutekėjimas, kuris per ilgesnį laiką akumuliatorių nusodins.
Akumuliatorių gyvenimas nusakomas įkrovimo-iškrovimo ciklų skaičiumi, kurį gali pasakyti gamintojas. Taigi, kuo jūs jį rečiau įkraudinėsite, tuo ilgiau jis jums tarnaus. Tai galima paskatinti nelaikant akumuliatoriaus be reikalo prijungto prie kameros ir kada įmanoma, vietoj akumuliatoriaus naudoti tinklo adapterį. Pastaruoju atveju įkrausite dar ir kameros vidinę bateriją, maitinančią kameros laikrodį.

Apie filmavimą
Prieš nuspausdami „Rec (Record)“ mygtuką, jau turite žinoti, ką jūs norite nufilmuoti.
Filmuojamą objektą nelaikykite kadro centre, jis turi būti matymo lauko trečdalių (vertikaliųjų ir horizontaliųjų) linijų susikirtimo taškuose arba trečdalių linijose. Jei objektas juda, ar gyvas sutvėrimas žiūri ne į kamerą, tada duokite jam kadre erdvės, jo judėjimo, ar žvilgsnio kryptimi. Filmavimo metu kamera turi būti įtvirtinta kaip įmanoma stabiliau. Jei nėra galimybės jos pritvirtinti prie stovo – patys jį pakeiskite. Stovėkite tvirtai, vienodai paskirstę kūno svorį ant abiejų kojų, truputį jas per kelius sulenkę. Kamerą laikykite dviem rankom, iš saujų suformavę kažka panašaus į „U“ raidę, alkūnes įrėmę, ar priglaudę prie kūno. Jei sėdite – papildomas atramos taškas yra jūsų keliai, ar stalas. Jei yra galimybė filmuojant nugara atsiremti į sieną, stulpą, medį, ar kitą patogų objektą, arba atremti alkūnes ant tvoros, ar turėklų – pasinaudokite šia proga. Filmuodami sudėtingą kadrą, pvz., horizontaliąją panoramą, turite iš anksto žinoti, kur panorama prasidės ir kur ji baigsis (ar apskritai jos reikia?). Pasukite per juosmenį kūną iki ribinės jums nepatogios padėties. Kai kamera bus stabili, paspauskite „Rec“ po sekundės, kitos pradėkite tolygiai sukti kūną per juosmenį iki užsiduoto galutinio kameros judėjimo taško. (Jūsų kūnas turi būti patogioje padėtyje, kad minimizuoti kamerai kūno perduodamus virpesius.) Tada laikydami kamerą stacionariai, pafilmuokite dar keletą sekundžių ir švelniai nuspauskite „Pause“.
Jei filmuojate panoramą, kamerą pritvirtinę ant stovo, būtinai išjunkite vaizdo stabilizatorių, nes panorama gali išeiti trūkčiojanti. Visais kitais atvejais, filmuokite su įjungtu stabilizatoriumi.
Filmuodami žmones, kaitaliokite, bendrus, vidutinius, stambius planus bei detales. Jei filmuojate kažkokį tai renginį, kurį vėliau apdorosite savo montažinėje, nepagailėkite juostos ir prifilmuokite užtektinai montažinių intarpų, kurios vėliau uždėsite ant nemontuojamų, ar brokuotų kadrų. Jei filmuojate kalbančius žmones ir ketinate gyvą garsą palikti galutiniame filmo variante, nenuspauskite „Pause“ sakinio viduryje. Palaukite, kol žmogus užbaigs mintį, nes tik dėl paskutinio žodžio nukirpimo gali prisieiti iškirpti visą mintį. Keiskite filmavimo kampus bei rakursus. Tai neleis jūsų filmukui atrodyti nuobodžiam. Kadrai turi būti ne per ilgi (kad žiūrovas nepradėtų žiovauti) ir ne per trumpi, (kad žiūrovas nepaklaustų, „nesupratau, ką ten rodė, gal gali atsukti?“). Bendra taisyklė: kuo kadro kompozicija yra paprastesnė, jame yra mažiau judesio tuo jis turi būti trumpesnis ir atvirkščiai. Visa tai galima išreikšti ir sekundėmis, tačiau bandykite tai daryti intuityviai. Vėliau, filmo demonstravimo metu jūs iškart pastebėsite, kuris kadras buvo perlaikytas, o kurį dar kokią sekundėlę norėtųsi palaikyti. Būkite kūrybingi ir išradingi.
Aukščiau aprašyti tik patys pagrindiniai ir paprasčiausi filmavimo kanonai. Daugiau medžiagos lietuvių kalba rasite p. Herberto tinklalapyje:
www.kinomanai.lt
Beje, ten taip pat galėsite patalpinti ir savo sukurtus trumpus filmukus, jei jie praeis negriežtą atranką. Dar savo jėgas galite išbandyti ir trumpųjų filmukų festivalyje „Pravda viena minutė“:
www.pravda.lt
Šis festivalis organizuojamas jau trečiąjį kartą, kuris vyksta metų pradžioje. Nugalėtojai be konkurencijos gauna teisę ir finansavimą dalyvauti AXX filmų festivalyje:
www.axx.lt
Anglų kalba apie filmavimą, kameras bei filmavimo įrangą labai daug profesionalios informacijos yra Ron‘o Dexter‘io tinklalapyje:
www.rondexter.com
Dar šaunus tinklalapis apie video kameras, jų objektyvius ir subjektyvius įvertinimo kriterijus yra:
www.xlab.lt
Ten taip pat yra ir video mėgėjų forumas.
Sėkmės!